logo

panevezio muzikinis teatras fasadas

Istorija

Panevėžys garsėja savo įvairiapusišku teatro pasauliu, kuriame svarbią vietą užima Muzikinis teatras. Ši kultūros įstaiga sutraukia ne tik visos apskrities operetės ir muzikinių spektaklių mėgėjus, bet ir Lietuvos bei užsienio žymius atlikėjus.

Panevėžio muzikinis teatras buvo įkurtas 1993 m. gruodžio 17 d., tačiau tikroji šio teatro istorija prasidėjo beveik prieš šimtmetį. 1915 m. sausio 11 d. Panevėžiečių choras, vadovaujamas Vlado Paulausko, pastatė M.Petrausko operetę „Adomas ir Ieva“, o kovo 29 d. – to paties kompozitoriaus operetę „Consilium facultatis“. Pagrindus atsirasti Muzikiniam teatrui padėjo žinomas panevėžietis Mykolas Karka, vadinamas operetės tėvu Panevėžyje.

Nuo 1918 m. M. Karka dėstė muziką Panevėžio berniukų gimnazijoje, mokytojų seminarijoje. Visur steigė muzikos būrelius, organizavo chorus ir orkestrėlius, rengė jų pasirodymus. Kartu su „Dainos“ draugija, kuriai vadovavo, statė muzikinius veikalus, vadovavo mėgėjų chorams. M. Karka buvo subūręs tikrą judėjimą, jis vienijo visą Panevėžio inteligentiją.

„Jis būdavo visur. Ten, kur būdavo, sugebėdavo suburti aplink save žmones kūrybai. Nerimstanti siela ir visų galų meistras, kažkada buvęs vienas iš stipriausių Panevėžio kultūrinio gyvenimo variklių. Jo užmojai buvo didingi“, – taip apie savo senelį kalbėjo anūkas Andrius Karka, irgi besidarbuojantis muzikos srityje.
1960 m. M.Karka įkūrė chorą, kuris davė pradžią Panevėžio operetės teatrui, o vėliau ir šiandieniniam Muzikiniam teatrui. Tuometės trupės branduolį sudarė Panevėžio mokytojų profsąjungos mišrusis choras ir Panevėžio muzikos mokyklos pedagogai bei moksleiviai. Pirmasis spektaklis  – R.Planketo „Kornevilio varpai“ M.Karkos iniciatyva buvo pastatytas tais pačiais metais. Rengiant spektaklį labai daug prisidėjo kompozitorius Antanas Belazaras.Trečiajame dešimtmetyje viena po kitos gimė Ž.Žilbero „Dorovingoji  Zuzana“, S.Džonsono „Geiša“, „Čigonė Aza“, M.Karkos „Šviesutė“.

„Nedaugelis miestų yra puoselėję ambicijas savo jėgomis pastatyti operą. Be Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, tokių entuziastų ir optimistų turėjo tik Panevėžys“, – pasakoja V.Kapučinskas, Panevėžio muzikinio teatro vadovas. Muzikinio teatro gyvavimo 15-ųjų metinių proga teatro fojė buvo atidengtas M.Karkos portretinis biustas, sukurtas skulptoriaus Algimanto Vytėno.

1964 m. meno vadovu ir režisieriumi tapo Dramos teatro aktorius Valdas Jatautis. Jis dirbo kūrybingai, profesionaliai, sugebėjo pritraukti daug gabių panevėžiečių. Per trisdešimt metų V. Jatautis pristatė 16 premjerų: B.Gorbulskio „Naujametinį karnavalą“, K.Miliokerio „Gasparonę“, A.Riabovo „Vestuvės Malinovkoje“.

1965 m. teatrui buvo suteiktas Operetės liaudies teatro vardas. Trupę sudarė choras, solistai, orkestras ir baleto trupė. Pirmąjį dešimtmetį operetės orkestre grojo apie 14 Muzikos mokyklos auklėtinių. Vėliau orkestras išaugo iki 30 muzikantų, kurių dauguma buvo profesionalai.

1975 m. dirigentą M.Karką pakeitė jaunas ir perspektyvus J.Švedo pedagoginės muzikos mokyklos dėstytojas Donatas Baltrūnas. Po dešimtmečio dirigento lazdelę jis perdavė Vidmantui Kapučinskui.
Iki 1993 m. Panevėžio operetės liaudies teatras parengė 16 spektaklių ir 4 koncertų premjeras; parodė apie 400 spektaklių daugelyje Lietuvos miestų. Teatro choras, solistai ir orkestras surengė keliasdešimt koncertų Lietuvoje ir užsienyje: Lenkijoje, Kuboje, Rumunijoje, Vokietijoje.

1993 m. kino teatro „Versmė“ vietoje atsirado Muzikinis teatras. Per metus kino teatrą reikėjo paversti muzikiniu teatru. Dar ir dabar daugelis teatro darbuotojų atsimena skaudančią nugarą, mat patiems teko kasti orkestrui skirtą duobę. Pasak teatro vadovo V.Kapučinsko, tai buvo sunkūs metai, kai tiek kino teatrai, tiek kitos kultūros įstaigos tiesiog merdėjo, nes niekas į juos nebevaikščiojo.
„Po Nepriklausomybės atkūrimo išaugom iš mėgėjų drabužėlių. Nors buvo sunkus metas, bet per didelius vargus valdžią įtikinome, kad vietoj merdinčio kino teatro reikia įkurti Muzikinį teatrą, tik jau profesionalų. Taigi turime vienintelį Lietuvoje muzikinį teatrą, išlaikomą iš savivaldybės lėšų“, – įsikūrimo pradžią prisiminė meno vadovas. Kolektyvas buvo ne šiaip paprastų muzikantų orkestras, tai buvo reiškinys, nes daugelis muzikantų augo kartu su operete.

Pirmoji premjera naująjame teatre – D.Valionio muzikinė pasaka „Girių karaliai“ įvyko 1994 m. gruodžio 17 d. Spektaklį režisavo ir libretą parašė V.Kupšys, dirigavo V.Kapučinskas, kostiumus ir scenografiją sukūrė dailininkas J.Pilkauskas.

Iki 2000 m. buvo pastatytos trys klasikinės operetės, viena muzikinė drama, viena komedija, keturi spektakliai vaikams. Kūrė režisieriai V.Jatautis, V.Kupšys, V.Fijalkauskas, V.Jevsejevas, kompozitorius P.Kričena, dirigentai – V.Kapučinskas, R.Simanavičius, vokalo pedagogė E.Marciuškienė, dailininkai ir scenografai – V.Kosmauskas, R.Klizienė, H.Karpienė, V.Mazūras, K.Vaičiulis, šviesos dailininkė R.Petrikaitė, baletmeisteriai V.Murauskas, D.Mockienė. Artistų trupę papildė J.Miltinio dramos aktoriai R.Jansonas, D.Petkevičius, šviesaus atminimo J.Garliauskas. Sėkmingai į kūrybinę veiklą įsiliejo jaunimas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos diplomantai V.Taurinskaitė, L.Sprindys, G.Žalys, Panevėžio konservatorijos studentai ir absolventai – K.Viniškienė, E.Marcinkevičiūtė, I.Kaminskaitė, G.Šinkevičienė, A.Kuriakina, R.Šerėnas, K.Ženovas, A.Gudas. Baleto grupė – U.Zanevičiūtė, R.Urbonavičienė, V.Budrevičius, D.Vilniškis.

2001 m. teatras reorganizuotas į viešąją įstaigą. Iki 2004 m. teatro pagrindinė veikla buvo spektaklių bei koncertų organizavimas Panevėžio publikai. Spektaklius rodė Kaukių teatras, A.Pakulevičiaus lėlių teatras, gastroliuojantys Lietuvos teatrai, koncertavo įvairūs Lietuvos atlikėjai.

2004 m. pasiryžta atgaivinti operetės žanrą. Pirmiausia atnaujinta muzikinė pasaka „Grybų opera” (pagal J.Marcinkevičiaus poemą „Grybų karas”). Kompozitorius – P.Kričena, režisierius – V.Jevsejevas, dirigentas – V.Kapučinskas, scenografas – V.Kosmauskas.

2005.IV.30 įvyko esminis lūžis Panevėžio muzikinio teatro veikloje, atnešęs daug kūrybinių pergalių: naujos operetės premjera – P.Abraham „Balius Savojoje”. Naujam spektakliui buvo pakviestas režisierius Nerijus Petrokas, scenografė Rita Kosmauskienė, baletmeisteris Alfredas Kondratavičius, chormeisteris Algirdas Viesulas.

Po to kasmet teatras pristatydavo miesto visuomenei po naują muzikinį spektaklį. Taip gimė M.Novak miuziklas „Mafijozas operoje” (2007), Imrės Kalmano operetė „Grafaitė Marica” (2008),  J.S.Bach „Kavos kantata” ir B.Pergolesi „Tarnaitė- ponia” (2009), Ž.Žilbero operetė „Dorovingoji Zuzana” (2010),  Ch. W. Gluck komiška opera „Girtuoklio išblaivinimas” (2011), G.Verdi opera „Traviata” (2011), R. Stolz operetė „Svajonių sala“ (2013), Domenico Cimarosa opera buffa "Kapelmeisteris" ir Gaetano Donizetti "Rita" (2014), F. Loewe miuziklas "Mano puikioji ledi" (2015), F. Leharo operetė "Linksmoji našlė" (2016)

Atkurtos operetės trupė pasikeitė, sutvirtėjo. Dabar tai yra profesionalus teatras, kurio pagrindą sudaro simfoninis orkestras, vadovaujamas Vidmanto Kapučinsko, bei teatro choras, vadovaujamas Algirdo Viesulo. Teatre dirba profesionali scenografė ir kostiumų dailininkė Rita Kosmauskienė. Spektaklių pastatymuose dalyvauja ir koncertuoja visiems gerai žinomi atlikėjai ir dainininkai: Edmundas Seilius, Deivydas Norvilas, Algirdas Bagdonavičius, Liudas Mikalauskas, Ramūnas Urbietis, Kristina Zmailaitė, Vida Taurinskaitė-Rukšienė, Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė, Ona Kolobovaitė, Rasa Biliuvienė, Laima Česlauskaitė, Rytis Janilionis, Vytautas Salinis, Egidijus Bavikinas, Aurimas Raulinavičius ir daugelis kitų talentingų Lietuvos jaunųjų atlikėjų.


Teatro vadovas ir vyriausiasis dirigentas Vidmantas Kapučinskas mato pagrindinį Muzikinio teatro tikslą – tai profesionaliosios muzikos sklaida. „Dabar nebereikia panevėžiečiams vykti į Vilnių ar Kauną, kad galėtų pamatyti operetę. Ir Panevėžyje rodomos premjeros, atvyksta žymūs Lietuvos solistai. Pagrindinis mūsų siekis – kad Panevėžys būtų ne bedarbių, o kultūros sostinė“, – kalba V.Kapučinskas.
Džiugu, kad Muzikiniame teatre lankosi ne tik panevėžiečiai, bet ir autobusais atvyksta operetės mėgėjai iš visos apskrities.

Panevėžyje kaip niekur kitur daug kultūros įstaigų, ypač teatrų. Pasak V.Kapučinsko, kiekvienas teatras turi savo funkciją, kurios nesidubliuoja, ir savą žiūrovų ratą. „Panevėžio kultūros įstaigų fone, manau, turime savo spalvą. Mūsų operetės žanras yra išskirtinis. Ji vienija šokio, muzikos, aktorystės menus. Operetės aktorius turi būti įvairiapusiškas – turi mokėti ir šokti, ir dainuoti, ir vaidinti, ir gražiai atrodyti.


V.Kapučinskas nerimauja, jog kai kurie panevėžiečiai neįvertina to, ką turi. „Nieko čia nepadarysi, surogatinė visiems brukama kultūra yra stipresnė. Reikia tiesiog daryti savo ir tikėtis, kad vis daugiau žmonių atras tikrąją kultūrą“, – svarsto V.Kapučinskas, tačiau optimistiškai žvelgia į Panevėžio žmones ir džiaugiasi, kad Muzikinis teatras turi savo auditoriją, kuri supranta, kas yra gera muzika. Jis džiaugiasi, kad ir Panevėžio valdžia supranta, jog kultūra yra galingas ginklas. „Kad ir paburbėdami, bet valdžios vyrai išlaiko visus savo kolektyvus. Esame miesto kultūros įstaiga, tad iš Kultūros ministerijos negauname išlaikymo. Kiek kultūrai neatiduosi, paskui policijai pridėsi, ir tai bus maža. Tą, manau, visi puikiai supranta“, – kalba Panevėžio muzikinio teatro vadovas.

Renginių kalendorius

kasa

Teatro rėmėjas

sdg logoLogo-Facebook2 procentai parama